Lukšių Vinco Grybo gimnazija

Gimnazijos emblemaA. Tatarės g. 37, Lukšiai, Šakių rajono savivaldybė
Tel.: 8-345-44285
Pašto kodas: 71180
luksiugimnazija@yahoo.com
http://facebook.com/vgrybo

Gerbiami konferencijos dalyviai,

Gimtosios kalbos vieta dabarties kontekste tiek teorine, tiek daugeliu gyvenimiškų jos prasmių yra be galo sudėtinga, jeigu ne dramatiška. Vilniaus lietuvių namų gimnazijoje jau mokėsi lietuvių kalbos ir lietuvybės šimtai vaikų iš 72 pasaulio šalių, į kurias jų tėvus nubloškė emigracija.  Daugelyje valstybių lietuvių bendruomenės įkūrusios įvairaus pobūdžio lietuvių kalbos mokyklėles. Tai iškalbingi faktai. Neaiškinsiu, kiek buvo patirta užmačių lietuvius nutautinti arba kodėl nutautėjimas kartais traktuojamas kaip savaiminis globalizacijos procesas ir neišvengiamai laukiama pasekmė.  Nutautinimo smaigalys, paremtas ideologinėmis doktrinomis, vienaip ar kitaip visuomet smigdavo į mūsų gimtąją kalbą. Patyrėme ne tik rusinimo, bet ir germanizavimo bei polonizavimo grėsmių. Globalizacijos šūkiai, išsirutulioję ekonomikos erdvėje, kelia ne mažiau grėsmių dabarties dvasinei tautų kultūrai ir  gyvensenai, kurių prigimtiniams dalykams priklauso gimtoji kalba.  Atkūrus nepriklausomybę 1990 m. pavojai mūsų gimtajai kalbai, deja, neišnyko, tik vienus pakeitė kiti. Neatsitiktinai atsirado suvoktis, jog kalbos mirtis yra ir Tautos mirtis. O su ja Tautos, kaip politinio subjekto,, svarbos praradimu ir savarankiškos valstybės susinaikinimu.

Tarpdisciplininiu požiūriu žvelgiant gimtosios kalbos esmei, prigimčiai ir paskirčiai bei vaidmeniui žmogaus ir Tautos gyvenime suprasti, manyčiau yra nemažai daug svarbių dalykų. Bet svarbiausias mintis bandysiu išsakyti  glaustai tezių pavidalu.

Niekuomet nedera pamiršti, kad žmogus, nepaisant jo regimo pavidalo, yra dvasinės prigimties būtybė. (Ne tik pigi arba brangi, galinti migruoti darbo jėga, o žmonių bendrijos yra ne tik darbo resursai...) Mūsų amžiuje įsigalintis mąstymo paviršutiniškumas, teisingumo stoka, utopijų gausa ir jausenų seklumas bei primityvumas, turto ir hedonizmo apologetika tapo labai klastingais ir sunkiai įveikiamais normalaus  Tautų gyvenimo ir sugyvenimo kliuviniais.

Gimtoji kalba greta mąstymo, pajautos, tikėjimo, vaizduotės, gebėjimo steigti prasmes ir kitų dvasinės kūrybos ir raiškos galių iš esmės yra pati svarbiausia. Vieną argumentą galiu pateikti iš savo mokslinės biogramos. Taip jau susiklostė, kad mano akiratyje dominavo estetikos istorijos ir teorijos problematika.  Bet manęs nežavėjo ištrypti keliai. Ieškojau savo kelio, naujų interpretacijos galimybių.  Padėjo gimtajai kalbai priklausąs nuostabus staiga nušvitęs žodis PAJAUTA. Filosofinė jo interpretacija leido konceptualizuoti, įžvelgti jame naujo savarankiško  humanitarinio mokslo estetologijos pradmenį, pamatinę šio naujo mokslo sampratą – kategoriją.  Ja pagrįstas nuoseklus požiūris įgalino eiti toliau, t. y. analizuoti pajautos būdus, paaiškinti tikrąją prasmių kilmę, vertybių įasmeninimo reikšmę, siekiančią esminius ugdymo teorijos pagrindus, edukologijos ir estetologijos sąryšį.  Dėl tokios sėkmės esu įsitikinęs, jog galiu būti dėkingas tik savo gimtajai kalbai. Beje, šio termino atitikmenų nėra nei anglų, nei vokiečių, nei lenkų bei rusų kalbose.

Gimtoji lietuvių kalba yra būtina, bet nepakankama sąlyga lietuvybei, jos tautinei savasčiai kurti ir skleistis. Bet be gimtosios kalbos yra neįmanoma tautinė tapatybė, tautinė ištikimybė, tautinė savimonė ir patriotizmas, kuris sudaro pilietiškumo pamatus. Nutautėjimas tiesus kelias į dvasinį skurdą, kuris apauga egoizmu, kosmopolitizmu, gyvenimu be bendrystės ir atjautos išgyvenimų, pavirsta susvetimėjimu. Neįsišaknijęs tautos kultūroje individas, nepripažįsta garbės būti lietuviu, nesugeba didžiuotis Tautos pasiekimais ir suvokti gimtosios kalbos nelygstamą vertę asmens dvasinei brandai ir žmoniškumo sklaidai.

Yra pagrindo manyti, jog gimtosios kalbos dėka tautinio tapatumo klodai tampa psichogenetiškai paveldimi. Įgiję kultūros pavidalus sąlygoja (per aplinką) socialinę ir dorovinę elgseną, tautinį charakterį ir įsišaknija tradicijose, papročiuose  bei kituose prigimtiniuose bruožuose, temperamente.

Gimtosios kalbos dvasinė prigimtis ir paskirtis, jos reikšmė ir prasmė lengvai neatsiskleidžia.  Bet galimybė nuodugniau suvokti visa tai yra.  Tik būtina atsižvelgti į tokius pagrindinius momentus: gimtoji kalba yra esminė žmogaus dvasinė galia, kuri neatskiriama nuo Tautos gyvenimo ir istorijos sanklodos. Turėdama kiekvienai Tautai būdingą ir savitą dvasinės žmogaus galios padėtį, ji dalyvauja kuriant kultūros vertybes.  Sukurtos vertybės, tiek medžiaginės, tiek dvasinės, augina ir tobulina gimtąją kalbą.  Gimtosios kalbos santykis su Tauta panašus kaip ir su kultūra. Tauta kuria kalbą, kalba kuria tautą. Tautos ir kalbos išlikimui, kaip kultūros ir pažangos kūrybai, būtina savarankiška valstybė, kuri gintų įstatymais nuo bet kokių pasikėsinimų riboti ar kitaip trukdyti, arba deformuoti žmogaus, kultūros ir Tautos prigimtinius santykius.

 

                                                              Prof. habil. dr. Juozas Mureika

Lapkričio 24 d. Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje įvyko kasmetinė dvasingumo ugdymo konferencija. Šiais metais konferencijos tema poetiška -  pagal J. Degutytės eilėraščio „Gimtoji kalba“ ištrauką: „Kalba gimtoji lūposna įdėta.“ Įdomių pranešimų klausėsi 1- 4 gimnazijos klasių mokiniai. Atvykę Lukšių Vinco Grybo gimnazijos Gelgaudiškio vidurinio ugdymo skyriaus mokiniai pademonstravo rimtą ir susimąstyti apie gimtosios kalbos išsaugojimą verčiančią meninę kompoziciją „Kalba lyg gyvybės šaltinis“. Svečiai ir mokytoja metodininkė D. Aniulienė  pristatė zanavykų tarmę bei pademonstravo jos išskirtinumą iš kitų šnektų. Lukšietis zanavykas abiturientas Ignas Buragas, skaitydamas ištrauką iš Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“, visus nustebino savo gebėjimu šnekėti žemaitiškai. Pranešimus skaitė  vyresniųjų klasių gimnazistės: 3bg mokinės Rasa ir Miglė Kriščiūnaitės bei Deimantė Bakaitytė ir 4ag merginos Gabija Barauskaitė ir Juneta Karalaitytė. Šios gimnazistės pasidalino savo asmenine patirtimi, įžvagomis bei samprotavimais apie globalizacijos įtaką gimtajai lietuvių kalbai. Konferencijos dalyviai galėjo stebėti  vaizdo įrašą „Tautinio kostiumo kilmė ir prasmė“.

Antroji konferencijos dalis  prasidėjo  istorikės Vidos Girininkienės pranešimu „Vincas Grybas ir Simonas Daukantas“. Istorikės kalbos metu gimnazistai galėjo prisiminti ir pagilinti žinias ne tik apie šias dvi asmenybes, bet ir apie poetą Adomą Mickevičių bei visą romantizmo epochą. Žiūrovai garsiais plojimais drąsino gimnazijos matematikos mokytoją Liną Rutkauskienę, kuri autentiškai šnekėjo  Lukšių gimnazistams  negirdėta savąja gimtąja tarme – rytų aukštaičių (rokiškėnų) šnekta.  O konferencijos pabaigoje  lukšietė 1ag klasės mokinė Rugilė Raudžiūtė, kuri tyrė gimnazijos mokinių slengą ir žargoną, šmaikščiai bei informatyviai pristatė atlikto tyrimo rezultatus, kurie sukėlė nemažai juoko žiūrovams. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė apgailestavo, kad į konferenciją negalėjo atvykti  profesorius Sigitas Mureika (buvęs mūsų mokyklos pirmosios laidos abiturientas), tad perskaitė profesoriaus sveikinimą konferencijos dalyviams.

Visi moksleiviai liko patenkinti tokiu netradiciniu penktadieniu ir tikisi, kad jų bus ir daugiau.               

                                                                                                  Viktorija Pavalkytė, 4bg klasė

       Lapkričio 22 dieną 17 val. Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje vyko ,,Eurodebatai”. ,,Eurodebatai” – tai didžiausias moksleivių individualių debatų konkursas Lietuvoje. Debatuose dalyvavo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos trečiokės Rasa Kriščiūnaitė, Viktorija Pavalkytė bei Šakių „Žiburio‘‘ gimnazijos mokiniai Kotryna Stankaitytė ir Jonas Vaikšnoras. Dalyviai išsakė savo idėjas tema ,,Kaip nepasiklysti melagingų naujienų pasaulyje?” ,,Eurodebatų” renginys nebūtų įvykęs be išsilavinusių bei neieškančių žodžio kišenėje rimtų komisijos vyrų - Dariaus Jakavičiaus, Tomo Skaizgirio, Tautvydo Šukio, vicemero Bernardino Petro Vainiaus. Jie vertino dalyvių idėjų kūrybiškumą, įtaigumą. Žiūrovai uždavė klausimus, rinko šauniausią dalyvį. Nedidele persvara laimėjo Kotryna Stankaitytė. Ji dalyvaus ,,Eurodebatų“ finale Vilniuje, kur varžysis dėl kelionės į ES institucijas Briuselyje.

Deimantė Bakaitytė, 3bg

2017-11-25 Utenoje įvyko Lietuvos   atviras Grappling imtynių čempionatas.Sportininkas Robertas Gruodis amžiaus grupėje  U-18 ( svorio kategorija  iki 90 kg) tapo  Lietuvos čempionu – laimėjo pirmąją vietą. Jis tapo ir Lietuvos rinktinės nariu. Jam kitais metais  bus  suteikiamos paslaugos nemokamai dalyvauti Grappling varžybose.

Tomas Mulvinskas amžiaus grupėje U-14 (svorio kategorija iki 48 kg) užėmė  Lietuvos  Grappling imtynių čempionate  antrąją vietą. 

Džiaugiamės šiais sportininkais, kurie garsina  mūsų Lukšių Vinco Grybo gimnaziją.

 Sveikiname  mūsų vaikinus  ir jų trenerį Vytautą  Smirnovą su pergalėmis.

 

                                                                   Gimnazijos  informacija